Dehidracija: priežastys ir rūšys
Vanduo vaidina pagrindinį vaidmenį žmogaus organizmo fiziologinių funkcijų reguliavime: jis iš organizmo „išplauna“ nereikalingus medžiagų apykaitos produktus ir toksinus bei padeda jiems pasišalinti per kepenis bei inkstus. 55 – 65 proc. žmogaus organzimo sudaro vanduo. 2/3 vandens yra žmogaus ląstelėse, o 1/3 – užląstelinėje aplinkoje. Apie 1/5 užląstelinio skysčio yra susikaupę kraujagyslėse. Vanduo padeda funkcionuoti širdies ir kraujagyslių sistemai, odai, sąnariams. Jis reguliuoja kūno temperatūrą ir mažina vidurių užkietėjimą. Žmogus be vandens gali išbūti apie 3 – 4 dienas. Žinoma, yra atvejų, kai žmogus išgyvena be skysčių dar ilgesnį laiką, pvz., nuo 8 iki 21 parų. Kalbama, kad Mahatma Gandhi be maisto išgyveno 21 parą, tačiau savo gyvybines jėgas palaikė vienu kitu gurkšniu vandens. Taigi, tai labai priklauso nuo individualių organizmo savybių. Visgi, užsitęsusi būsena be vandens neišvengiamai baigiasi mirtimi. Tokios ekstremalios situacijos kasdieniame gyvenime pasitaiko labai retai.
Normaliomis sąlygomis žmogaus organizmas netenka skysčių: jis prakaituoja, kvėpuoja, šlapinasi ir tuštinasi. Dėl nepakankamo organizmo aprūpinimo skysčiais dažniausiai kenčia vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys. Kodėl ši problema labiau paliečia vyresnio amžiaus asmenis ir jie greičiau ir daugiau praranda organizmo skysčių? Senstantis žmogus natūraliai netenka fiziologinių skysčių rezervuarų, pvz., raumenys sudaro 70 proc. kūno skysčių talpyklų, o riebalinis audinys – tik 10 – 40 proc., senstant mažėja raumeninio ir didėja riebalinio audinio kaupimasis. Be to, sumažėja fiziologinis atsakas į „troškulio“ signalą bei hormono vazopresino, reguliuojančio šlapimo išsiskyrimą pro inkstus, sekrecija. Dar 2009 m. PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) išleido rekomendacijas, pagal kurias vyrenė kaip 70 m. moteris per parą turėtų suvartoti 2, 2 l, o tokio paties amžiaus vyras – 2,9 l vandens. Visgi, įrodyta, kad šios amžiaus grupės asmenys per parą suvartoja mažiau, nei 1,5 l skysčių. Taigi, jei skysčių prarandama daugiau, nei suvartojama, vystosi organizmo dehidracija.
Kokios yra dehidracijos rūšys?
Izotoninė dehidracija – lygiagretus skysčių ir natrio praradimas. Tokia būklė atsiranda vemiant, viduriuojant, prakaituojant, nudegus, sergant inkstų ligomis, esant padidėjusiai gliukozės koncentracijai plazmoje ir organizme sumažėjus hormono aldosterono.
Hipertoninė dehidracija atsiranda tada, kai netenkama daugiau skysčių, nei natrio. Šos būklės priežastys – karščiavimas, padažnėjęs kvėpavimas, necukrinis diabetas. Hipotoninė dehidracija dažniausiai išsivysto asmenims, vartojantiems šlapimo išsiskyrimą skatinančių medikamentų – diuretikų. Tokiu atveju iš organizmo išsiskiria daugiau natrio, nei vandens. Dehidracija gali vystyti lėtai ir staigiai. Lėtos dehidracijos priežastys: įprotis vartoti mažai skysčių ir kai kurios lėtinės ligos bei būklės, pvz., inkstų, širdies ir kraujagyslių ligos, astma, vidurių užkietėjimas, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, sergant diabetu, bei kai kurių rūšių vėžiniais susirgimai. Staigi dehidracija dažniau yra siejama su infekciniais susirgimais.
Dehidracijos požymiai
Pagal sunkumo lygį dehidracija skirtoma į tris kategorijas: lengvą, vidutinę ir sunkią. Praradus skysčių kiekį, sudarantį apie 1 proc. kūno svorio, vystosi lengva dehidracija. Šios dehidracijos požymiai – galvos skausmas ir svaigimas, sutrikės budrumas ir dėmesio koncentracija, nuovargis, silpnumas bei apatija. Be abejo, tokią būklę blogina jau esantys pažintinių funkcijų ir suvokimo sutrikimai, nes asmuo, teisingai nesuvokdamas situacijos, dar labiau sumažina skysčių vartojimą. Vidutinės dehidracijos požymiai: sausa burna, nedidelis šlapimo išsiskyrimo kiekis ir sumažėjęs odos elastingumas. Būklei sunkėjant, žmogaus organizmas praranda gebėjimą kontroliuoti kūno temperatūrą, nes sutrinka odos aprūpinimas krauju, kritiškai sumažėja prakaitavimas ir normalus šilumos paskirstymas organizme bei pakyla temperatūra. Sumažėjus skysčių tūriui, sutrinka širdies veikla ir gyvybiškai svarbių organų aprūpinimas krauju. Dėl sutrikusios kraujotakos smegenyse, atsiranda sumišimas, sutrinka pažintinės funkcijos ir kūno koordinacija. Sutrikusi kraujotaka inkstuose lemia kritiškai mažą šlapimo išsiskyrimo kiekį ar jo nebuvimą. Savo ruožtu ši būklė sukelia inkstų funkcijos praradimą ir didina šlapimo takų infekcinių ligų riziką.
Karšto oro bangos ir dehidracija
Šiltėjant klimatui Žemėje, kasmet neišvengiamai susiduriame su mūsų kraštui nebūdingomis karščio bangomis. Nuo nepakeliamo karščio kenčia visi, bet labiausiai – vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys. Paprastai karščio bangas lydi padidėjęs širdies smūgio, sutrikusios širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos, inkstų funkcijos sutrikimo dažnis. Ypač karštomis dienomis didėja kreipimosi į gydymo įstaigas dažnis dėl traumų, susijusių su karščiu, skysčių ir elektrolitų netekimo, rūgščių – šarmų balanso sutrikimo.
Didesnę riziką sveikatos būklei pablogėti turi asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis – širdies ir kraujagyslių susirgimais, astma, diabetu, nutukimu, bei asmenys, sergantys psichikos ar nervų ligomis bei turintys elgesio sutrikimų. Pavojingas sveikatos sutrikimas – perkaitimo liga. Ši liga pasireiškia patinimais, mėšlungių tipo skausmais, bėrimu, nuovargiu bei sunkia, gyvybei pavojinga išraiška – šilumos smūgiu, kai kūno temperatūra pakyla iki 40°C ir aukščiau.
Mokslinė statistika rodo, kad mirčių skaičius grėsmingai didėja karštomis dienomis. Tai vaizdžiai iliustruoja dar 2003 m. Vakarų Europoje atlikti epidemiologiniai tyrimai: dėl karšto vasaros sezono bendras mirčių perviršis siekė 25 000 – 75 000 atvejų. Tais pačiais metais Prancūzijoje vien rugpjūčio mėn. 1 – 20 d., kai oro temperatūra buvo 10 – 12°C didesnė, nei įprasta, nustatyti 11731 perviršinės mirties atvejai vyresnių, nei 75 m. amžiaus grupėje, 2930 – suagusių 35 – 75 m. asmenų ir 25 – jaunesnių, nei 12 mėn. kūdikių, populiacijose. 2014 m. oficiali PSO prognozė teigė, kad dėl klimato kaitros XXI a. viduryje pasaulis kasmet neteks 250 000 asmenų, vyresnių, nei 65 m. Sunkią vyresnio amžiaus asmenų reakciją į stresą, sukeltą karščio, nulemia nepakankama temperatūros ir skysčių reguliacija bei sutrikusi širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Dehidracija karščio bangų metu ištinka dėl sumažėjusio „troškulio“ atsako į skysčio netekimą, nepakankamo prakaitavimo, menko inkstų atsako į vazopresino poveikį bei kitų mechanizmų.
Kaip elgtis karščio bangų metu?
PSO sukūrė rekomendacijas, kuriomis siūloma vadovautis kritiškai aukštai padidėjus oro tempetatūrai.
1. Palaikykite vėsią namų aplinką.
1.1 Kontroliuokite namų aplinkos temperatūrą 08.00, 10.00, 13.00 ir 22.00 val. Dienos metu aplinkos temperatūra neturi viršyti 32°C, nakties – 24°C. Tai ypač svarbu vaikams ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis bei asmenims, vyresniems nei 60 m.
1.2 Naudokite oro kondicionavimo sistemas. Palikite atvirus langus naktimis ir anksti ryte.
1.3 Dienos metu uždarykite ir uždenkite langus, išjunkite dirbtinės šviesos šaltinius bei elektros prietaisus.
1.4 Iškabinkite drėgnus rankšluosčius, kurie padės atvėsinti aplinkoje esantį orą, bet nepamirškite, kad tai kartu didins ir drėgmę.
1.5 Jei naudojate oro kondicionavimo sistemas, laikykite langus ir duris užvertus. Nenaudokite kitų elektros prietaisų.
1.6 Elektriniai oro ventiliatoriai gali sumažinti karštį, tačiau, esant aplinkos temperatūrai >35°C, šie prietaisai nepadės išvengti šilumos smūgio.
2. Laikykitės atokiau įkaitusios aplinkos.
2.1 Venkite išeiti iš namų karščiausiu paros metu.
2.2 Išėjus iš namų, likite šešėlyje.
2.3 Venkite įtempto fizinio darbo, o jei tokį reikia atlikti, pasirinkite laiką nuo 04.00 iki 07.00 val. ryto.
2.4 Nepalikite vaikų ir gyvūnų automobilyje be priežiūros.
3. Vėsinkite kūną.
3.1 Naudokitės vėsiu dušu ar vonia bei vėsius įvyniojimus.
3.2 Vilkėkite natūralaus audinio, lengvus ir laisvus rūbus. Išėję į lauką – dėvėkite skrybelę su plačiais kraštais ir akinius nuo saulės.
3.3 Lovai kloti naudokite linines paklodes ir užklotus, nenaudokite pagalvių, nes jos kaupia karštį.
3.4 Reguliariai vartokite skysčių, tačiau venkite alkoholinių gėrimų, kavos ir cukraus.
3.5 Valgykite nedaug, bet dažnai. Venkite daug baltymų turinčio maisto.
4. Padėkite kitiems.
4.1 Jei jūsų aplinkoje yra pažeidžiamų vyresnio amžiaus asmenų, lankykite juos 1 kartą per parą, kalbėkite su jais ir aiškinkite, kaip elgtis karštomis dienomis.
4.2 Jei asmuo vartoja vaistų, klauskite gydytojo, kaip šie vaistai gali paveikti organizmo temperatūros reguliaciją ir skysčių balansą.
4.3 Išmokite pirmos pagalbos įgūdžių.
5. Jei vartojate medikamentų.
5.1 Laikykite juos šaldytuve, t.y. aplinkoje, kurios temperatūra mažesnė, nei 25°C .
5.2 Klauskite gydytojo kaip jums elgtis, jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate daug vaistų.
6. Jei pasijautėte blogai.
6.1 Jei pajutote galvos svaigimą, silpnumą, nerimą, stiprų troškulį ir galvos skausmą, eikite į vėsią vietą, išmatuokite kūno tempertūrą.
6.2 Gerkite vandens ar sulčių, kad sunormalėtų organizmo skysčių tūris.
6.3 Likite vėsioje vietoje, jei pajutote mėšlungio tipo skausmus kojose, rankose, pilvo raumenyse, gerkite skysčių, kurių sudėtyje yra elektrolitų. Jei tokie raumenų spazmai trunka ilgiau, nei 1 val., kreipkitės į gydytoją.
6.4 Jei atsirado neįprasti požymiai ar jie užsitęsė, konsultuokitės su gydytoju. Jei pastebėjote, kad jūsų šeimos nario ar globojamo asmens oda karšta, jam pasireiškė kliedesiai ar traukuliai bei jis prarado sąmonę, tuoj pat kvieskite greitąją medicininę pagalbą. Laukiant medicinos pagalbos, tokį asmenį perneškite į vėsią aplinką, paguldykite ant nugaros, pakelkite jo kojas ir klubus, nuvilkite rūbus ir pradėkite kūno šaldymą šaltomis aplikacijomis kaklo, pažastų ir kirkšnių srityse bei apipurkškite tokio asmens kūną 25 – 30°C vandeniu. Pamatuokite kūno temperatūrą. Neduokite aspirino ar paracetamolio. Jei žmogus neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono.
Bendros skysčių vartojimo taisyklės
1. Vanduo neturi būti gazuotas, kad išvengti vidūrių pūtimo, nebent, tokio vandens rekomenduoja gerti gydytojas, kad sumažinti dispepsijos požymius.
2. Kalcio turintis vanduo yra tiek pat vertingas, kiek kalcio turintis maistas. Todėl jo galima vartoti kaulinio audinio destrukcijos prevencijai.
3. Vanduo neturi būti itin praturtintas mineralais, nes gali pabloginti asmenų, sergančių padidinto kraujospūdžio ar širdies ir kraujagyslių ligomis, būklę.
4. Skysčių balansui palaikyti organizme nebūtina vartoti vien tik vandens. Jį galima pakeisti sultimis, pienu, žolelių užpilais ar arbata, sriuba.
5. Vasaros metu vartoti vandens turinčių maisto produktų: pieną, nugriebtą pieną, jogurtus, vaisius ir daržoves.
6. Geriamas vanduo turi būti ne šaltesnis, nei 12 – 14°C.
7. Rekomenduojama vartoti izotoninius gėrimus. Angliavandenių koncentracija juose neturėtų sudaryti daugiau, nei 12 proc., nes tai gali sutrikdyti skysčio absorbciją iš virškinamojo trakto.
8. Į gėrimus galima įspausti citrinų ar žaliųjų citrinų sulčių, kad pagerinti apetitą ir padėti sumažinti išsekimą.
9. Natūralus mineralinis vanduo su nedidele mineralinių medžiagų koncentracija turėti būti pasirenkamas pirmiausiai todėl, kad būtų išvengta elektrolitų pusiausvyros sutrikimų ir kraujospūdžio padidėjimo bei lėtinių ligų paūmėjimo.
Literatūra:
- Beall A. Water is one of the vital ingredients for life on Earth, but what happens to us if you suddendly can‘t get this precious liquid? BBC. 22 October, 2020.
- Casado Á, Ramos P, Rodríguez J, Moreno N, Gil P. Types and characteristics of drinking water for hydration in the elderly. Crit Rev Food Sci Nutr. 2015;55(12):1633-41. doi: 10.1080/10408398.2012.692737.
- Kottusch P, Tillmann M, Püschel K. Oberlebenszeit bei Nahrungs- und Flüssigkeitskarenz [Survival time without food and drink]. Arch Kriminol. 2009 Nov-Dec;224(5-6):184-91.
- Maughan RJ. Hydration, morbidity, and mortality in vulnerable populations. Nutr Rev. 2012 Nov;70 Suppl 2:S152-5. doi: 10.1111/j.1753-4887.2012.00531.x.
- Meade RD, Akerman AP, Notley SR, McGinn R, Poirier P, Gosselin P, Kenny GP. Physiological factors characterizing heat-vulnerable older adults: A narrative review. Environ Int. 2020 Nov;144:105909. doi: 10.1016/j.envint.2020.105909.
- Miller HJ. Dehydration in the Older Adult. J Gerontol Nurs. 2015 Sep 1;41(9):8-13. doi: 10.3928/00989134-20150814-02.
- Taylor K, Jones EB. Adult Dehydration. [Updated 2022 May 15]. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2022 Jan-. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK555956/.
- WHO. Heat and Health. Available from: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/climate-change-heat-and-health.