Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Mūsų klinikos medicinos psichologė Rūta Antanavičienė kviečia visus atvirai kalbėtis apie savižudybės problemą – svarbu, kad stigma ar gėdos jausmas nesutrukdytų pamatyti ir išgirsti vienam kitą, ir esant poreikiui, siekti pagalbos patiems ar padėti tai padaryti kitam.
Psichologė pataria atkreipti dėmesį, jog žmonės patiriantys savižudybės grėsmę, patys ne visada pajėgūs kreiptis pagalbos. Jie gali slėpti savo jausmus, todėl turėtume būti atidūs, kad laiku pastebėtume savižudybės rizikos ženklus.
– KALBOJE galima pastebėti išsakomus beprasmybės, nevilties, bejėgiškumo, jausmus (pavyzdžiui: „gyvenimas neturi prasmės“, „be manęs bus lengviau“, „nieko nebepakeisiu“). Išgirsti, kad yra našta kitiems, temas apie mirtį, užmigimą ir neprabudimą.
– ELGESYJE galima pastebėti socialinį atsiribojimą, užsisklendimą savyje, padidėjusį psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Asmeninių daiktų išdalijimą, artimų žmonių lankymą siekiant atsisveikinti, savižudybės būdų/ priemonių paiešką. Nuotaika gali svyruoti nuo nevilties, pykčio, nerimastingumo iki staigaus pagerėjimo.
Tai – tik keletas galimų savižudybės ženklų. Visada svarbu pasitikėti savo nuojauta. Jeigu ji jums sako, kad artimasis nenori gyventi ir turi savižudiškų ketinimų, pasikalbėkite, pasakykite, kad nerimaujate dėl jo, tiesiai paklauskite, ar jis turi minčių apie savižudybę.
Kviečiame konsultuotis su mūsų psichikos sveikatos specialistais ir pasidalinti savo abejonėmis. Drąsiname kreiptis į mūsų kliniką jei patys susiduriate su emociniais sunkumais ar stengiatės palaikyti artimąjį krizės metu.
A KLINIKA I-V 8.00-19.00, Savanorių pr. 66, Kaunas +370 (37) 750 800 ; +370 (655) 08 000
Daugiau informacijos apie pagalbos galimybes galite rasti nacionalinėje savižudybių prevencijos platformoje: www.tuesi.lt
Emocinės, psichologinės pagalbos puslapyje: www.pagalbasau.lt
