Ekranai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – jie reikalingi darbui, mokslui, bendravimui ir pramogoms. Vis dėlto per didelis jų naudojimas turi reikšmingą poveikį sveikatai. Naujausi medicininiai ir moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis buvimas prie ekranų daro įtaką nervų sistemai, miego kokybei, psichinei ir fizinei sveikatai tiek vaikystėje, tiek suaugus.
Kaip ekranai veikia vaikų sveikatą?
– Miegas ir poilsis
Ekranai skleidžia mėlyną šviesą, kuri slopina hormono melatonino gamybą. Melatoninas yra atsakingas už miego–būdravimo ritmą. Todėl vaikai, naudojantys ekranus vakare, dažniau susiduria su užmigimo sunkumais, trumpesniu ir prastesnės kokybės miegu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie prieš miegą praleidžia daugiau nei 2 valandas prie ekranų, miega vidutiniškai 45 minutėmis trumpiau nei jų bendraamžiai.
– Kognityvinė raida ir susikaupimas
Ikimokyklinio amžiaus vaikams perteklinis ekranų naudojimas siejamas su lėtesne kalbos raida, mažesniu gebėjimu sutelkti dėmesį ir savikontrolės sunkumais.
Vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei rekomenduojama, dažniau susiduria su dėmesio stokos simptomais.
– Emocinė sveikata
Didesnis ekranų naudojimo laikas siejamas su padidėjusiu nerimu, dirglumu ir vienišumo jausmu.
Socialiniai tinklai paaugliams gali kelti papildomą psichologinį spaudimą, lyginimąsi su kitais, o tai didina depresijos riziką.
– Fizinis aktyvumas ir laikysena
Kuo daugiau laiko vaikas praleidžia prie ekranų, tuo mažiau jis juda. Tai siejama su antsvorio ir nutukimo rizika.
Ilgalaikis sėdėjimas ir netaisyklinga laikysena skatina kaklo, nugaros, pečių skausmus ir stuburo iškrypimą.
Ekranų poveikis suaugusiems
– Miegas ir nervų sistema
Ilgai dirbant ar pramogaujant prie ekranų vakare, sutrinka cirkadiniai ritmai, blogėja miego kokybė.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis miego trūkumas siejamas su sumažėjusiu darbingumu, silpnesne atmintimi, didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
– Psichikos sveikata
Nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų spaudimas ir ekranų perteklius gali skatinti perdegimą, nerimo ar depresijos simptomus.
Ekranų naudojimas prieš miegą didina psichologinį perdirginimą, apsunkina atsipalaidavimą.
– Laikysena ir regėjimas
Dirbant kompiuteriu ilgą laiką be pertraukų atsiranda „kompiuterio regėjimo sindromas“ – akių sausumas, skausmas, neryškus matymas.
Netaisyklinga laikysena ir sėslus gyvenimo būdas sukelia stuburo, kaklo, nugaros problemas.
– Gyvensena ir lėtinės ligos
Ekranų perteklius dažnai susijęs su sėsliu gyvenimo būdu, kuris yra vienas pagrindinių širdies ligų, cukrinio diabeto, nutukimo rizikos veiksnių.
Sveikatos specialistų rekomendacijos
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Amerikos pediatrų akademijos (AAP) bei kitų sveikatos institucijų gairėmis:
– 0-2 metų vaikams – vengti ekranų visiškai
– 2-5 metų vaikams – iki 1 val. per dieną, kartu su tėvais
– 6-12 metų vaikams – iki 2 val. per dieną
Paaugliams – riboti pramoginį ekranų laiką, užtikrinti bent 8–10 val. miego bei pakankamą fizinį aktyvumą.
Suaugusiesiems – svarbiausia ne tik laikas, bet ir įpročiai:
– vengti ekranų bent 1 val. prieš miegą
– daryti pertraukas kas 30-60 min.
– praktikuoti 20-20-20 taisyklę akims (kas 20 min. 20 sekundžių žiūrėti į ~6 metrų atstumą)
– užtikrinti mažiausiai 150 min. fizinio aktyvumo per savaitę
Ekranai yra mūsų gyvenimo dalis, tačiau jų naudojimas turi būti sąmoningas. Tėvai turėtų padėti vaikams ugdyti sveikus skaitmeninius įpročius, o suaugusieji – pasirūpinti savo miego higiena, psichine sveikata ir fiziniu aktyvumu. Subalansuotas požiūris į ekranų laiką padeda apsaugoti nervų sistemą, išlaikyti gerą savijautą ir ilgalaikę sveikatą.