Neurologija

A klinikoje konsultuoja ir gydo gydytojas neurologas Darius Jankauskas. Priima ir konsultuoja pacientus sergančius visomis neurologinėmis ligomis. Išsamiau domisi stuburo patologija ir galvos skausmų diferencine diagnostika bei gydymu.

Neurologija – medicinos šaka, atsakinga už  smegenų ir kitų nervinių sutrikimų diagnostiką bei jų gydymą. Neurologas tiria ir gydo pacientus su centrinės ir periferinės nervų sistemos patologija. Dažniausiai pasitaikantys nervų sistemos pažeidimai:

• Galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai (insultas, praeinantysis smegenų išemijos priepuolis, lėtinis smegenų kraujotakos sutrikimas ir kt.),
• Periferinės nervų sistemos ligos (neuropatijos, polineuropatijos, radikulopatijos),
• Galvos skausmai (migrena, klasteris, įtampos tipo ir kt.),
• Galvos svaigimas (gerybinis pozicinis galvos svaigimas, neuronitas, kraujagyslinės ligos ir kt.)
• Degeneracinės nervų sistemos ligos (Alzheimerio liga, Parkinsono liga),
• Demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos (išsėtinė sklerozė ir kt.)
• Epilepsiją ir kitos priepuolinės būkles,
• Neuroraumeninės ligos (motoneurono liga, miastenija ir kt.),
• Galvos ir nugaros smegenų augliai,
• Galvos ir nugaros smegenų sužalojimai,
• Neuroinfekcijos (encefalitai, meningitai, epiduritai ir kt.),
• Sąmonės sutrikimo sindromai.

Neurologo konsultuojami pacientai dažniausiai susiduria su nugaros ir galvos skausmais, galvos svaigimu, ūžimu, galūnių drebuliu, įvairių kūno vietų tirpimu, galūnių nusilpimu, buvusiais sąmonės sutrikimo epizodais. Tie patys nusiskundimai gali atsirasti dėl labai skirtingų ligų. Konsultacijos metu neurologas nusprendžia ar pakanka tik neurologinio ištyrimo, ar reikalingi papildomi instrumentiniai tyrimai pagal patvirtintas indikacijas diagnozės tikslinimui (rentgenografija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, elektroencefalografija, kaklo kraujagyslių echoskopija, akių dugno tyrimas ir t.t.).

Nugaros skausmas. Nugaros skausmus dažniausiai sąlygoja įvairios stuburo degeneracinės ligos (tarpslankstelinio disko degeneracija, tarpslankstelinio disko išvarža, slankstelio pasislinkimas, stuburo kanalo stenozė, stuburo nestabilumas, spondiloartrozė) ar stuburo traumos. Esant tik nugaros skausmui ir nesant ženklesnės nervinių struktūrų pažeidimo simptomatikos, pakanka paprastos rentgeno nuotraukos, tačiau atsiradus šaknelinei simptomatikai, jėgos sumažėjimui ar skausmo plitimui galūnėje, nesant teigiamo efekto gydantis medikamentais, tikslingi kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai. Po to sprendžiama  tolimesnė gydymo taktika: ar pakanka konservatyvaus kompleksinio gydymo, ar reikalinga neurochirurgo konsultacija dėl operacijos tikslingumo.

Galvos skausmas. Galvos skausmas – vienas dažniausių pacientų nusiskundimų. Jo priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai pasikartojantis galvos skausmas yra idiopatinis, t. y.  be struktūrinio  galvos smegenų pažeidimo (migrena, įtampos tipo galvos skausmas, klasterinis galvos skausmas), neretas ir kaklo patologijos sąlygotas galvos skausmas ir kt. Rečiau pasitaiko antrinis galvos skausmas, kuris gali būti ir gyvybei pavojingas, kuomet yra smegenų audinio pažeidimas (dėl hemoraginio insulto, subarachnoidinės hemoragijos, smegenų auglio, metastazių, neuroinfekcijų ir kt.). Ne retai galvos skausmas gali būti ir virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų bei vidaus ar infekcinių ligų požymis. Galvos skausmu besiskundžiantis pacientas pirmiausiai siunčiamas akių dugno tyrimui, kad įvertinti ar nėra stazinių pakitimų, kurie bylotų apie intrakranijinę hipertenziją. Jai esant reikalingi ir radiologiniai galvos smegenų tyrimai (KT, MRT).

Galvos svaigimas. Galvos svaigimas yra daugelį disciplinų jungiantis simptomas, atsirandantis  dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, vestibulinio (pusiausvyros) aparato disfunkcijos, klausos nervo pažeidimo, tiek dėl širdies – kraujagyslių ar psichikos ligų, mažakraujystės ir kt. Dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikantis galvos svaigimas yra gerybinis pozicinis galvos svaigimas, kuris atsiranda pakeitus kūno padėtį, būna trumpalaikis, nesutrikdantis klausos ir sąlygotas vidinės ausies patologijos. Vyresniame amžiuje galvos svaigimas, lydimas ūžimo, pusiausvyros sutrikimo, blogėjančios atminties dažnai atsiranda dėl lėtinio smegenų kraujotakos sutrikimo ir gali būti kaip įspėjimas apie gręsianti insultą, todėl reikalingas tokio paciento ištyrimas, kaklo ir smegenų kraujagyslių būklės įvertinimas bei profilaktinių priemonių paskyrimas.

Galūnių drebulys. Dažniausiai tai Parkinsono ligos išraiška, tačiau jisai gali atsirasti ir dėl visai kitų priežasčių, kurių gydymas skiriasi nuo Parkinsono ligos, todėl reikalinga neurologo konsultacija dėl diagnozės patikslinimo ir atitinkamo gydymo paskyrimo.

Tirpimas, jėgos sumažėjimas. Galūnių tirpimas, jėgos sumažėjimas jose gali būti tiek dėl centrinės, tiek ir dėl periferinės nervų sistemos pažeidimo. Dažniausiai šiais atvejais būna pažeisti periferiniai nervai arba nervinės šaknelės stuburo struktūrose, nervų kanaluose, tačiau tai gali būti ir išsėtinės sklerozės, auglio, insulto ar kitokios patologijos išraiška.

Sąmonės sutrikimas. Pacientas, besikreipiantis pas neurologą po įvairių sąmonės sutrikimo epizodų, pirmiausia turi būti ištirtas dėl galimos epilepsijos. Toks ligonis yra siunčiamas EEG (elektroencefalografiniam) tyrimui. Esant pakitimams EEG, papildomai atliekami vaizdiniai galvos smegenų tyrimai, patikslinama epilepsijos forma ir paskiriamas atitinkamas gydymas. Tačiau dažniausia trumpalaikio sąmonės netekimo priežastis yra apalpimas (sinkopė), sukeltas ūminio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo, kuris gali atsirasti dažniausiai ne dėl nervų sistemos pažeidimo, o dėl kitų priežasčių.

Registratūros telefonai:
Tel. +370 37 75 08 00 mob. +370 655 08000, +370 690 06660