SKIEPAI NUO ERKINIO ENCEFALITO ŠALTUOJU METŲ SEZONU

Kai buvimas gamtoje trumpėja ir ateina šaltasis sezonas, tai yra geriausias laikas pasirūpinti skiepais nuo erkinio encefalito. Kadangi susidaryti imunitetui reikia kelių mėnesių, specialistai rekomenduoja skiepytis nuo erkinio encefalito būtent šaltuoju metų laikotarpiu.

Skiepijimosi kursas susideda iš trijų injekcijų, vėliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Yra dvi skiepijimo schemos:

Įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos su 1-3 mėnėsių tarpu. Trečia dozė suleidžiama po antrojo skiepo praėjus 5-12 mėnesių.

Pagreitinta schema – taikoma šiltuoju metų laikotarpiu, kai padidėja erkių aktyvumas. Antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios dozės, trečioji rekomenduojama praėjus 5-12 mėn. po antrosios.

Apsauginis imunitetas susiformuoja po dviejų skiepų dozių praėjus dviems savaitėms. Apsauga nuo erkinio encefalito ligos susidaro vieneriems metams. Po trečios skiepo dozės apsauginis imunitetas trunka  3–4 metus.  Toliau reikalingos sustiprinančios dozės. Sustiprinančiųjų dozių įskiepijimų intervalai gali būti skirtingi, priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus (dažniausiai kas 3–4 m.).

Svarbu atkreipti dėmėsį, kad jei po pirmos skiepo dozės skiepijimas nutrūko, tai skiepijimo schema turi būti pradėta iš naujo. Jeigu po dviejų skiepo dozių nebuvo išlaikytas skiepijimo intervalas, skiepijimo schemą galima tęsti toliau, tiesiog įskiepyti trečią dozę. Jeigu buvo užmiršta sustiprinančioji skiepo dozė, tai ją įskiepyti, skiepijimo schemos kartoti nereikia. Reikia žinoti, kad laikotarpiu, tarp praleistų skiepijimo dozių, apsauginis imunitetas tieisog gali būti nesusiformavęs, todėl išlieka tikimybė susirgti įsisiurbus užsikrėtusiai erkei. Vaikus nuo erkinio encefalito skiepyti galima nuo vienerių metų amžiaus.  

Pastebėta, jog pirmieji erkinio encefalito  atvejai registruojami jau kovo ar balandžio mėnesiais, nors dažniausiai žmonės užsikrečia birželio – spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu užregistruojama apie 90 proc. visų sergančiųjų EE.  Tai susiję su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje.

Erkinio encefalito simptomai

Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.
Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 1 – 8 dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Būdingi laboratoriniai pirmosios EE bangos požymiai yra leukopenija ir trombocitopenija. Jas sukelia EEV diseminacija pirmosios bangos metu į kaulų čiulpus ir dėl to atsiradęs trumpalaikis kaulų čiulpų slopinimas, kuris pasireiškia trumpiausiai gyvenančių forminių elementų kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje. Gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.

Po pirmosios erkinio encefalito stadijos seka vadinamasis „tariamo pasveikimo“ periodas, kuris trunka 1 – 33 dienas, dažniausiai 5-8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos fazės yra labai trumpas (mažiau kaip 24 valandos) ir žmogus tiesiog nepajaučia klinikinio pagerėjimo bei tuo atveju, kai pirmos fazės klinika yra labai neryški, silpna, erkinio encefalito eiga tampa tariamai „vienbangė“.

Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20 – 30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

EE klinika klasifikuojama į meningitinę, meningoencefalitinę, meningoencefalomielitinę / radikulioneuritinę ligos formas. Meningitas laikomas lengva EE forma, meningoencefalitas ir meningoencefalomielitas / radikulioneuritas laikomi vidutinio sunkumo ir/ar sunkia EE forma.

Šaltinis: www.ulac.lt